- šeforius
- ךẽforius (l. szafarz) sm. (1) DP155,386; Vln33,74, BPI229, PK201 prižiūrėtojas, globėjas: Žinome, jog tatai ne mūsų, ką turime, bet jog esme šeforiumis lobio svetimo DP309. O kaip vakaras buvo, bylojo Viešpatis vynyčios savo šeforiausp MP92.
Dictionary of the Lithuanian Language.